"Perdėtas pamaldumas" ?

Rugsėjo 29 d. namų grupės susirinkimo diskusijos tema - Francis Shaeffer straipsnis "Nauja religinė banga", skyrius "Naujasis perdėtas pamaldumas". Ištraukos iš straipsnio:

<...>Yra bendresnis fenomenas, kurį identifikuoti yra daug sunkiau. Nėra lengva rasti lakmuso popierėlį, kuris butų pakankamai jautrus. Jeigu kas nors atstovauja klaidingam mokslui, tuomet mums lengva išsiaiškinti. Bet kai tik mes susiduriame su naujuoju perdėtu pamaldumu, šios vienareikšmės gairės mes nerandame. Bet vis tik privalome pabandyti identifikuoti (kiek įmanoma geriau) ir apie tai pakalbėti. Mums reikia tai padaryti, nes kalbama apie ateinančių metų polemikas. Ir jeigu mes pasisakėme prie senąjį pravoslaviškąjį platonizmą, kurio nedomino ir kuris nesuprato, kad Kristaus viešpatavimas apima ku1tūrą ir vis žmogų, tai mes privalome protestuoti prie naują, perdėtą dievotumą, kuris panašiu būdu, jeigu ne dar labiau, atmeta tikrą biblinį buvimą krikščionimi.
Kas gi gali padėti mums charakterizuoti? Ne kiekvienas, susijęs su šituo viršdvasingumu, gali būti atpažįstamas pagal tuos pačius požymius. Tačiau vienas iš apibūdinimų - 1-ojo 1aiško korintiečiams 1 ir 2 skyrių nebiblinis aiškinimas. Kai kurie bando šiuose skyriuose “išskaityti”, kad Paulius pasisako čia prie išmintį ir protą. Lyg Paulius būtų niekinęs protą! Po to vėl atgaivinamas mokymas, esą Paulius Aeropago kalboje Atėnuose suklydęs pasirinkdamas intelektualią įžangą (Apd 17). Todėl argumentuojama, kad Paulius, kaip parodo 1-ojo 1aiško korintiečiams 1-2 skyriai, pakeitė savo požiūrį protą. Tai neteisingas aiškinimas. Paulius atmeta besivystantį gnosticizmą (mokslą, teigiantį, kad išganymą galima pasiekti per žinojimą) bei parodo pasaulio išmintį (humanistinę ar racionalistinę), prieštaraujančią dieviškajam žinojimui, duotam per apreiškimą. Paulius atmeta tiek autonominį intelektualizmą, tiek ir rafinuotą kontepliaciją. Taigi čia kalbama apie skirtum tarp autonominės, humanistinės išminties ir dieviškojo apreiškimo. <...>
Antrasis perdėto pamaldumo požymis, labai dažnai besiremiantis neteisingu 1-ojo 1aiško korintiečiams 1 ir 2 sk. aiškinimu - diskusijų ir apologetikos atmetimas. <...>Vos tik pradedame diskusiją ir imamės atsakinėti į rimtus klausimus, staiga pasigirsta: “Bet tai yra nedvasiška!” Tikėjimas turi intelektualinių argumentų. Yra nesąžininga sakyti, kad nedvasiška kelti intelektualinius klausimus. <...>
Trečiasis (tačiau ne visur sutinkamas požymis) - tai negatyvi nuostata kūno atžvi1giu. Asketizmas, kaip tikslas, vėl grįžta. Mes prisimename žiaurias kai kurių krikščioniškų šeimų, priklausiusių įvairiems krikščioniškiems ratams, sąlygas. Jos pasireiškė tuo, kad visikai atvirai arba be žodžių buvo laikomasi nuomonės, esą yra dvasingiau atsižadėti santuokoje kūniškojo džiaugsmo. Ir dabar toks nusistatymas vėl grįžta pas mus. <...> Čia svarbiau saikingumo forma, kuri jau pati yra “šventa”. Todėl natūralu, kad žmonės, neigiamai nusistatę prie kūną, vis mažesnę reikšmę skiria tikinčiųjų prisikėlimui. Todėl kūnas yra niekinamas taip, kaip ir intelektas.
Ketvirtas perdėto pamaldumo požymis matomas tame, kad tam tikri klausimai visiškai nebekeliami. Prieš 5 ar 6 metus kiekvienoje diskusijoje dar girdėdavau klausimus, tokius kaip: “Ką tai reiškia menui? Ką šitai reiškia poezijai, dramai, muzikai? Ką tai reiškia?” Šiandien praeina dienos kitos, bet a neišgirstu nei vieno panašaus klausimo. O jeigu tokie klausimai nebekeliami, reiškia, žmonės apie tai nebegalvoja. Kristaus viešpatavimas virš visos žmonijos veiklos sričių išs1ydo kaip smėlis tarp pirštų. <...>
Dar vienas perdėto pamaldumo požymis yra teatrališkumo, nepaprastumo akcentavimas. Koja kojon su šiuo reiškiniu žengia eschatologijon orientuota teologija. <...>Eschatologinės temos yra netinkamai išpūstos. Eschatologijos klausimui aš turiu tvirtą biblinį požiūrį, tačiau eschatologija nėra mano teologijos centras. Aš nuogąstauju, kad pranašystė šiandien yra todėl tokia populiari, kad susidomėjimas teatrališkumu yra didžiulis. Kuo neįprasčiau, tuo geriau. Tai privalo jaudinti. Be to, siekiama greitesnio ir lengvesnio sprendimo. Tiek ir nekrikščionių, tiek ir krikščionių tarpe sutinkamas greit besikeičiantis modernių kripių kaleidoskopas. Tai, ko norima, yra “viskas iš karto” <...>